- suskubėti
- suskubė́ti vksm. Ji̇̀ visur̃ sùskuba apsisùkti.
.
suskubėti
Look at other dictionaries:
suskubėti — suskubėti, sùskuba, ėjo intr. DŽ1 1. suspėti: Ji visur sùskuba apsisukti NdŽ. Žvejai vos besuskubėjo į miestą įsmukti S.Dauk. Vos suskubėjusys Raseiniūse įsikurti M.Valanč. Nesirūpink, mergužėle, rankšluosčiu nešluostysi [ašarėlių]; nušluostysi … Dictionary of the Lithuanian Language
atskubėti — atskubėti, àtskuba, ėjo intr. Š, DŽ1; Ser skubiai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Į pagalbą taip pat atskubėjo jo juodi broliai iš fabriko P.Cvir. Gavome iš kapeliono laiškelį ir atskubėjome A.Vien. Medžiotojas įpėdin [kiškio] atskubėjo S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskubėti — išskubėti, ìšskuba, ėjo Rtr 1. intr. J, Š, Ser, NdŽ, DŽ1 skubiai išvykti (išeiti, išvažiuoti ir pan.): Apsirengusios ir kiek užkandusios, išskuba į ligoninę rš. Išskubėjo vargšelis į darbą Rdn. Gandrai, plumpsėdami sparnais, išskubėjo iš lizdo A … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskubėti — nuskubėti, nùskuba, ėjo intr. 1. Š, DŽ, NdŽ skubiai nueiti, nuvažiuoti: Visi nuskubėjo pietaut Grž. Ką ten teip jau nuskubėsi, ka pėsti mas Pln. O Grėtė, apsiašarojusi ir paraudusi, nuskuba į vidų I.Simon. Kad ben ant kapus benuskubėčio S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parskubėti — parskubėti, par̃skuba, ėjo intr. NdŽ, DŽ1; Ser skubant pareiti, pargrįžti: Be reikalo parskubėjau – svečių neatvažiuota Slm. skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; nuskubėti; paskubėti; parskubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paskubėti — paskubėti, pàskuba, ėjo intr. J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; M 1. pasistengti greitai ką padaryti: Tik ėjo, dairinėjos paskubėdamas Skrb. Apie tavo nuopelnus aš paskubėsiu pranešti broliui grosmeisteriui V.Krėv. Kelkit, vaikai, paskubėkit, atsikėlę… … Dictionary of the Lithuanian Language
praskubėti — praskubėti, pràskuba, ėjo intr. 1. Ser, NdŽ skubiai praeiti pro šalį: Abiem kryptim praskubėdavo studentai – pavieniui ir būreliais rš. 2. praleisti kurį laiką skubant: Praskubėta jau – tiek metų Drsk. skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
priskubėti — priskubėti, prìskuba, ėjo intr. 1. suskubti, spėti: Aš prìskubu atsinešti greitai J. 2. skubiai prisirinkti: Prigužėjo priskubėjo pilnas kiemas žmonių J.Balt. 3. skubiai prisiartinti: Laurynas priskubėjo prie Stanislovo, užstojo iš priekio… … Dictionary of the Lithuanian Language
skubėti — skubėti, skùba, ėjo intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ; I, M, LL169, Ser, skūbėti BzF171 1. Ch11PvK15,34 stengtis greitai ką padaryti, atlikti: Skubù į darbą, t. y. ninku J. Tatai toks ūkininkas buvo, didliai baisiai skubėjo į darbą pulti Gršl. Kurs skùba… … Dictionary of the Lithuanian Language
užskubėti — užskubėti, ùžskuba, ėjo 1. intr. skubant užeiti kur: Užlėkiau laiptais, užskubėjau DŽ1. Užskubėti pas ką NdŽ. 2. intr. NdŽ skubant užeiti už ko. 3. intr. per skubiai padaryti, prasikišti skubant: Ir aš imu dainuoti. Užskubu, per greit išberdamas … Dictionary of the Lithuanian Language
